Susitelkimas į sprendimus yra veiksmingas, ir praktikoje pasitvirtinęs požiūris, padedantis siekti teigiamų pokyčių darbuotojams, komandoms ar organizacijoms.

Šis požiūris padeda išvengti neretai bevaisės problemų priežasčių paieškos ir žengti pirmyn sprendimo link. Susitelkimas į sprendimus (o ne problemas), ateitį (o ne praeitį) ir į tai, kas sekasi gerai (o ne kas nepasisekė), leidžia pragmatiškai siekti teigiamo progreso.

Kuo gi šis požiūris toks išskirtinis? Susitelkimas į sprendimus (jų ieškant, atrandant bei aptariant) atsisako prielaidos, kuria vadovaujasi tradicinių požiūrių šalininkai, kad susitelkimas į problemas (analizuojant, reaguojant ir kalbant apie jas) yra geriausias būdas jas išspręsti.

Sprendimai tinkantys Jums

Kai einate pas siuvėją, jis juk negriebia bet kokio kostiumo nuo pakabos ir nekiša jo į maišą tik pažvelgęs į etiketę. Jis klausia jūsų pageidavimų, kruopščiai jus išmatuoja ir pradeda siųti kostiumą – vienintelį tokį, skirtą būtent jums. Tuomet jūs dar kartą grįžtate primatavimui, kurio metu patikrinama ar dar neužbaigtas kostiumas tinka jums – klientui. Tokie primatavimai gali kartotis keletą kartų. Galutinis rezultatas – kostiumas skirtas tik jums. Tai ne tas drabužis, kuris pakenčiamai tinka jums, kaip ir šimtams kitų. Tai drabužis, kuris tobulai tinka jums.

Susitelkimas į sprendimus – tai požiūris ir juo paremtas metodas, padėsiantis pasiekti progresą asmenims ir organizacijoms. Nesvarbu, ar jau dabar susiduriate su opia problema, ar tik pradedate suvokti, kad reikalai galėtų klostytis kiek geriau – visada galima pradėti judėti progreso link. Ir kaip tas siuvėjas, jūs, remdamasis savo nuodugniais stebėjimais bei prisitaikydamas prie aplinkybių, sieksite geriausiai tinkančio jūsų situacijai sprendimo.

Pasiekti teigiamų pokyčių naudojant Susitelkimą į sprendimus paprasta:

• Atraskite tai, kas veiksminga ir darykite to daugiau.
• Liaukitės darę tai, kas nėra veiksminga ir darykite ką nors kita.

Tai skamba gana paprastai, tačiau organizacijos ir žmonės yra sudėtingi ir nuolat kinta, todėl bandymas atsirinkti tai, kas veiksminga – itin subtilus užsiėmimas, reikalaujantis kruopščių stebėjimų bei veiksmų. Tam reikalingas sisteminis požiūris ir žmonių tarpusavio santykių kaip daugialypio ir sudėtingomis tarpusavio sąveikomis pasižyminčio proceso pripažinimas. Jūs taip pat esate šių santykių dalis ir jums gali tekti pagrindinis vaidmuo apsprendžiant tai, kas vyksta.

Susitelkimo į sprendimus pagrindai

Yra kelios esminės prielaidos bei principai, kuriais pagrįstas į sprendimus sutelktas darbas:

• Pokyčiai vyksta nuolat: mūsų uždavinys – nustatyti ir plėtoti naudingus pokyčius.
• Nėra „vienintelio teisingo“ požiūrio: skirtingi požiūriai gali vienodai gerai atitikti tikrovę.
• Detalus „problemos“ supratimas paprastai mažai naudingas sprendimui pasiekti.
• Nei viena „problema“ nevyksta nuolat. Tiesiausias kelias sprendimo link – nustatyti kas vyksta kai problema nevyksta.
• Sprendimo požymiai yra priešais jus: jums tereikia juos pastebėti.
• Net ir nedideli pokyčiai teigiama linkme gali būti išplėtoti iki didžiulio efekto.
• Svarbu išlikti susitelkusiu į sprendimus, o ne forsuojančiu sprendimus.

Kai kurie iš šių principų iš pradžių gali stebinti. Pavyzdžiui, mintis, jog detalus problemos supratimas mažai naudingas siekiant sprendimo, prieštarauja šiuolaikiniam mastymui.

Tradiciškai, daugelyje sferų nemažai laiko bei pastangų skiriama problemų analizei, kas neretai leidžia pasiekti sėkmės. Programinės įrangos specialistui, tvarkant teksto parengimo ir spausdinimo programą, tenka analizuoti problemas, kad sutvarkytų programines klaidas. Mechanikas paprastai naudoja problemų sprendimo įgūdžius taisydamas mechanizmus.

Šiuolaikinės medicinos sėkmė didele dalimi paremta detaliu problemos analizavimo metodu, vadinamu diagnoze. Jeigu jums skauda koją, jūs juk tikitės, kad ją apžiūrėjęs gydytojas suras skausmo priežastį ir paskirs jums tinkamą gydymą: sugipsuos jei koja lūžusi, sutvarstys ir lieps ilsėtis jei jūs pasitempėte sausgyslę ir pan.

Tiesa pasakius, susitelkimas į problemas toks veiksmingas kai kuriose srityse, kad daugumai ekspertų jis tapo automatiniu pasirinkimu susidūrus su sudėtinga situacija. Jūs taip pat galite manyti, kad detalus problemos supratimas yra esminis elementas ieškant sprendimo. Kuo labiau jūs tuo tikras, tuo didesnė tikimybė, kad tapsite į problemas sutelkto mąstymo įkaitu.

Tačiau, nepaisant to, kad daugelyje sričių susitelkimas į problemas veiksmingas, jis mažiau naudingas, kai kalbama apie žmonių tarpusavio santykius. Sudėtingais tarpusavio ryšiais susiję elgesio, kalbos, bendravimo ir prasmių subtilybės reikalauja alternatyvaus priėjimo.

Maži pokyčiai – kokia čia ypatinga idėja?

Susitelkimas į sprendimus suteikia galimybę suplanuoti žingsnius (progreso link,- vertėjo pastaba), kurie tik minimaliai pakeis jūsų ir jūsų kolegų anksčiau pasirinktas veiklos kryptis ir būdus. Turima omenyje visiškas aiškumas dėl to, ko norite, paieškos to, kas jau veikia gerai ir skatinimas procesų, kurie palaiko ir stiprina šias teigiamas galias.

Theodore White‘as, paklaustas kokia jo manymu buvo stipriausia istorijos raidą nulėmusi jėga, atsakė - „Idėja“. Susitelkimas į sprendimus suteikia idėjų, galinčių padėti pasiekti ženklų progresą per trumpą laiką. Prasidėję psichiatrijos bei sveikatos priežiūros srityse, įgavę naujas formas švietimo ir organizacijų veikloje, šios idėjos keičia darbo su žmonėmis ir jų problemomis kryptį.

Priešingai 9 dešimtmety iškeltoms „didžiosioms idėjoms“, tokioms kaip verslo procesų pertvarkymas ir apimčių mažinimas, kurias lydėjo neigiami efektai ir žlugimas, Susitelkimas į sprendimus – tai galinga idėja apie mažus žingsnelius. Kad ir koks nedidelis būtų kiekvienas pradinis pokytis, šis metodas pagrįstas tokių nedidelių pokyčių kritinės masės efektu, t.y., maži pokyčiai sumuojasi ir galiausiai sukelia reikšmingą pokytį. 

Pripažindami sitematinę organizacijų bei tarpasmeninių santykių prigimtį, galime imtis nedidelių veiksmų, kurie vėliau nuvilnija tarp darbuotojų bei padalinių. Šis sisteminis požiūris išsivystė šalia NLP (neuro-lingvistinio programavimo) bei naujo mokslo – kompleksiškumo.

Toliau aprašytas realus pavyzdys iliustruoja kaip iššaukianti problema organizacijoje buvo išspręsta sumanių į sprendimus sutelktų klausimų pagalba.

Susitelkimas į sprendimus veiksme: „Inspektoriaus atvejas“

Vienas chemikalų gamybos cechas turėjo nuolat gilėjančią problemą, dėl kurios iškilo grėsmė, kad naujas saugumo inspektorius gali cechą uždaryti. Per daugelį metų įmonė patyrė gausybę pokyčių, pradedant senų mechanizmų pašalinimu ir baigiant naujų procesų įdiegimu. Saugumą, kuris visuomet būdavo pagrindinis uždavinys, dabar administravo įmonės saugos komanda bendradarbiaudama su vietos saugos reguliavimo padalinio inspektoriumi. 

Inspektorius turėjo didelę įtaką: teritorijoje jis galėjo eiti kur panorėjęs, priversti vykdyti tam tikrus patobulinimus (dažnai brangiai kainuojančius) ir netgi sustabdyti visus darbus bei uždaryti įmonę. Praeityje darbo santykiai su vienas kitą keičiančiais inspektoriais buvo pakenčiami. Tačiau naujasis inspektorius, susipažinęs su naujausiais įmonės planais pagerinti cecho saugumą, nebuvo linkęs bendradarbiauti.

Komandos nariai tikėjosi inspektoriaus paramos, tad jo įtarus požiūris stebino. Jis norėjo matyti kiekvieną popierėlį ir nebuvo linkęs su įmonės vadovais aptarinėti reikalų neformaliai, kas seniau buvo įprasta.

Komanda išbandė visas įprastas taktikas, kad susitartų gražiuoju, bet tai nedavė jokios naudos.

Sklindant tokioms kalboms, kaip: „Nesulauksite iš jo tiesaus atsakymo“, „Jam neįdomu niekas, išskyrus popierizmą“, „Jis neįkandamas“, „Jis nesustoja kol neatranda kokių nors klaidų“, įmonėje įsivyravo liūdnos nuotaikos.

Saugos komanda žinojo problemos esmę: inspektorius visaip stabdė jų saugos planų įgyvendinimą, kas kėlė grėsmę bendrovės ateičiai, su gąsdinančiais šalutiniais efektais gresiančiais jų motininei bendrovei.

Tradicinės į problemas sutelktos priemonės šioje situacijoje galėjo būti tokios:

• Klausimo, kodėl inspektorius nemato esmės, nagrinėjimas.
• Reikalus trikdančių kliūčių analizė.
• Psichologinio inspektoriaus portreto nustatymas, siekiant suprasti jo elgesį.
• Inspektoriaus puolimas, pateikiant skundus jo vyresnybei.
• Seminaras su inspektoriumi siekiant išsiaiškinti jo pagrindinius interesus šioje situacijoje.
• Laiko ir išlaidų, skirtų naująjam saugos projektui, nurašymas ir visko pradėjimas iš naujo.

Saugos komanda pasikvietė mus (autorius,- vertėjo pastaba) į pagalbą, ko gero tikėdamiesi mūsų tarpininkauvimo tarp jų ir inspektoriaus.

Užuot tai darę, vadovaudamiesi Susitelkimo į sprendimus principais, mes paprašėme komandos narių įvertinti jų bendravimą su inspektoriumi skalėje nuo 0 iki 10.

Vienas vadybininkas tuoj pat suprunkštė „Nulis!“. Mes nutilome ir laukėme, o jis pratęsė „Išskyrus vieną kartą, kai kokias dvidešimt sekundžių buvo trys.“

Staiga atsirado kruopelė vilties. Mes nusprendėme, kad išeitis glūdi ne tradiciniuose problemų sprendimo metoduose, bet tose keliose sekundėse, o sprendimui pasiekti netgi nereikės sąmoningų inspektorius veiksmų. Sprendimo ašis ne inspektorius kaip asmuo, su visais savo trūkumais ir sunkumais, o sąveika tarp jo ir saugos komandos. Mums reikėjo sužinoti daugiau.

Kai mes paklausėme vadybininko, kaip jis pasiekė to trumpalaikio pagerėjimo, jis atsakė „Ko gero aš tiesiog kuriam laikui lioviausi jį spausti ir daviau laiko pagalvoti“.

Susitikimo nuotaikos akivaizdžiai pasikeitė. Komandos nariai išskyrė veiksmus, kurie jiems asmeniškai padėjo geriau bendrauti su inspektoriumi ir tuo remdamiesi sudarė sąrašą iš 14 veiksmų, kuriuos jie galėtų atlikti greitai, paprastai ir be didelių sąnaudų, kad skalėje pajudėtų vienu žingsneliu pirmyn.

Šis sąrašas apėmė žmonių, einančių susitinkti su inspektoriumi, skaičiaus mažinimą, ženklelių su savo vardu prisisegimą kalbantis su inspektoriumi bei nuosaikesnį jo supažindinimą su svarbiausiais ir daugiausiai nerimo keliančiais klausimais. Asmeniui, kuris daugiausia kontaktavo su inspektoriumi, buvo pavesta stebėti, kas iš viso to bus veiksmingiausia.

Vietoj niūrių nuotakų, kurios buvo apėmę dėl problemos sprendimo alternatyvų trūkumo, vadybininkai teigė įgavę naujų jėgų analizuoti tai, kas vyksta gerai, užuot analizavus kas vyksta blogai.

Kai mes pasidomėjome šiuo reikalu po keleto savaičių, padėtis buvo stipriai pasitaisiusi. Grėsmė dingo ir projektas buvo plėtojamas toliau. Viena vadybininkė pasisakė supratusi, kad viskas juda teigiama linkme tada, kai „bejausmis“ inspektorius pasidomėjo jos praėjusiu savaitgaliu!

Susitelkimas į problemas ar į sprendimus?

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp susitelkimo į problemas ir Susitelkimo į sprendimus?

Susitelkimo į sprendimus nauda

Paieškos ir darymas daugiau to, kas veiksminga yra pozityvi, maloni ir įgalinanti veikla visiems dalyvaujantiems. Nesvarbu, ar esate vadybininkas, kuriam reikia spręsti problemas, lyderis ar konsultantas, - Susitelkimas į sprendimus neabejotinai bus naudingas jūsų klientams, kolegoms ir jums pačiam.

Puoselėdami jau vykstančių pokyčių užuomazgas, inicijuodami smulkius veiksmus, jūs skatinsite augimą. Toks progresas, kai minimalių pakeitimų pagalba siekiama maksimalių rezultatų, sutaupo laiko, lėšų ir pastangšų. Be to, taip vykstantys pokyčiai sukelia mažiausiai pasipriešinimo.

Klausimas „Kada mane jau lydi sėkmė?“ inicijuoja skirtingo pobūdžio pokalbį, nei klausimas „Kada elgiuosi netinkamai?“. Energija, entuziazmas bei bendradarbiavimas – tai dažni bei sveikintini šalutiniai efektai.

Šie privalumai įtakoja spartų Susitelkimo į sprendimus plitimą įvairiausio pobūdžio organizacijose. Pradedant nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio į sprendimus sutelktas požiūris pasitvirtino daugybę kartų, pademonstravo įspūdingus rezultatus tyrimuose ir tapo pripažintas tarp moderniai mąstančių vadybininkų, verslo konsultantų ir vadovų visame pasaulyje. Darbas su šiuo metodu įgauna įvairius pavidalus, pradedant į sprendimus sutelktos strategijos seminarais, komandos formavimo sesijomis, problemų sprendimo treniruotėmis, streso valdymu, telefoniniu konsultavimu bei sistemingu visos kompanijos personalo coaching‘u.

Vadybininkai ir konsultantai Europoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje bei Australijoje naudoja šias idėjas savo darbe su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, finansinėmis, konsultacinėmis kompanijomis, savivaldybėmis, valdžios institucijomis, ligoninėmis, švietimo įstaigomis ir bankais.

Teorija apie teorijos nebuvimą

Susitelkimą į sprendimus taikant praktikoje, reikia itin mažai teorijos, kurios didžioji dalis galėtų būti apibendrinta kaip „teorija apie teorijos nebuvimą“. Tai metodas, leidžiantis atrasti kaskart naujus sprendimus ir technikas, paremtas tuo, kas vyksta konkrečioje organizacijoje.

Jūsų pačių sprendimai

Susitelkimas į sprendimus turi daugybę privalumų ir yra pademonstravęs savo vertę daugybėje skirtingų kontekstų. Ir vis dėlto, Susitelkimas į sprendimus nėra:

• Receptas.
• Kaskart iš pirmo karto pasiteisinanti sėkmės garantija.
• Garantuotas būdas suprasti, kas dedasi kiekvienoje sudėtingoje situacijoje.
• Lazda žmonėms mušti.
• „Gyvenimo būdas“, kurį reikėtų įsisavinti ir nuolatos propaguoti.

Tai taip pat nėra tiesiog pozityvus mąstymas. Susitelkimas į sprendimus yra tam tikra pokalbio metodika, skatinantį veikti. Čia dažniausiai vadovaujamasi pozityviu požiūriu, tačiau nebūtinai. Mąstymas yra gyvybiškai svarbus elementas, bet dažnai vien jo neužtenka.

Be to, Susitelkimas į sprendimus – tai daugiau nei tiesiog rėmimasis geriausia praktika ar modeliavimas, kai surandami geriausieji ir jų metodai kopijuojami. Skirtumas tarp jūsų ir „geriausiųjų“ asmenybių gali būti pakankami didelis, tad bandyti pakartoti jų pasiektus rezultatus gali būti kur kas sudėtingiau nei pasiekti savuosius.

Mes skatiname jus atkreipti dėmesį į jūsų pačių patyrimą ir atrasti tuos savo, savo komandos ir organizacijos aspektus, kurie gali pagreitinti progresą. Atraskite sau tinkančius sprendimus, net jei jie neaprašyti jokiuose vadovėliuose ar verslo mokyklų mokymo programose. Ir netgi jei jie nežinomi jums – kol kas. 

Šaltinis: Jackson, P.Z., McKergow, M. (2002). The Solutions Focus: The Simple Way to Positive Change. London: Nicholas Brealey Publications Ltd.