Šiais laikais įmonės kiekvieną nesėkmę ar netaiklų sprendimą nagrinėja tarsi per didinamąjį stiklą. Paprastai iš klaidų galima pasimokyti ar bent nedaryti jų ateityje. Tačiau yra ir alternatyvus sprendimas: mokytis iš to, kas geriausiai mums sekasi, ir tuos gebėjimus panaudoti kaip konkurencingumo kozirį.

Krentantys pardavimai, mažėjantys užsakymai, besitraukiančios apyvartos – šių dienų kasdienybė. Niekas nėneabejoja, jog dėl to labiausiai kalta aplinka. Tačiau kiekviena įmonė meta visas jėgas, kad kaip norsišsikapanotų iš sunkmečio liūno, negailestingai traukiančio visą ekonomiką į dugną. Bet jei pastangos bergždžios ir rezultatai vis tiek verčia griebtis už galvos, dažniausiai kaulelis pokaulelio narstoma, kas padaryta blogai, ne taip, gal būt kas nors praslydo pro akis... „Čia ir yra didžiausia klaida. Mes ieškome vakarykščios dienos, bet nežiūrime į rytojų. Tiksliau, "užsicikliname" ieškodami klaidų, bet pamirštame analizuoti tai, kas mums pasisekė. Juk tuo sėkmės raktu būtųgalima atidaryti ne vienas duris, kurias nesėkmingai vis bandome pramušti galva“, – atrodytų, paprastąsprendimą siūlo Dainius Baltrušaitis, konsultacijų UAB „Smarta“, dirbančios su prekių ženklu „Smart“, vadovas. Tačiau daugelis įmonių, pasikvietusių konsultantus, kad šie padėtų išspręsti kokią problemą, nustemba, kaišie pasiūlo nesiknaisioti po praeitį, bet susikoncentruoti ties esama padėtimi ir ją išnaudoti siekianttikslo. Tarkim, įmonė neįvykdė 40% užsibrėžtų tikslų. Jau skelbiamas pavojus: mums nesiseka, nesugebame,išsigandome. „Stop. Pradėkime nuo to, kad pavyko pasiekti net 60% tikslų. Išanalizuokite, ką darėte, kad juosįgyvendintumėte. Išskirkite labiausiai pasiteisinusius sprendimus ir juos tobulinkite toliau“, – į problemąiš pozityvių pozicijų siūlo pažvelgti konsultantas.

Pasimokysi, bet neišmoksi

Pas mus vis dar populiarus būdas per mokymus filmuoti tegul ir išgalvotas aplinkybes, o paskui su jose dalyvavusiais darbuotojais kartu analizuoti klaidas. „Paprastai dėmesys yra atkreipiamas būtent į klaidas, o ne į tai, ką žmogus padarė gerai. Tačiau jei jums nuolat rodys vaizdajuostę su prastais šokėjais, negi ją žiūrėdamas pats išmoksite gerai šokti“, – pritaria ir Artūras Laucius, „Smart“ konsultantas. Norintiesiems pasiekti užsibrėžtų rezultatų net šiais nelengvais laikais siūloma susitelkti į sprendimus, one į priežastis, lėmusias, kad kilo nenumatytų problemų. „Trys ketvirtadaliai įmonių šiandien laiko tarytum užtraukusios rankinį stabdį ir laukia, kol atsiras atsigavimo ženklų. Va, tada, atrodo, visos ims ir suskubs kažką daryti. Tačiau laimi tos įmonės, kurioss prendimus priima šiandien, kad ir kokia nedėkinga tam būtų aplinka“, – drąsina p. Baltrušaitis. O kad būtų galima priimti sprendimą, reikia žvelgti plačiau. Konsultantai pateikė pavyzdį: viena bendrovė aptarnavo klientus pagal standartą, kurį sudaro 10 kriterijų. Būtent vieną – argumentuoti įmonės ypatumus klientams – darbuotojams sekėsi įgyvendinti sunkiausiai. Todėl konsultantų buvo paprašyta „padirbėti ties šiuo kriterijumi“ ir išmokyti žmones tinkamai pristatyti įmonę. „Tokios užduoties mes atsisakėme. Nematėme prasmės dirbti vien ties tuo, kas nesiseka. Mes pasiūlėme kartu su darbuotojais analizuoti visą standartą, o pradėti nuo kriterijų, kuriuos geriausiai sekasi įgyvendinti. Nors vadovai iš pat pradžių žiūrėjo kiek nepatikliai, tačiau mūsų siūlymą priėmė. Rezultatas – dar labiau išgryninus darbuotojų įvaldytus sugebėjimus aptarnauti klientus, buvusi spraga išnyko tarsi savaime“, –pozityvumo naudą pabrėžia p. Laucius.

Nesiseka, tai ir nereikia

Konsultantų sėkmės receptas paprastas: jei kuri įmonės veikla sekasi, visas jėgas meskite jai. Ir priešingai– jeigu kas nors buksuoja, liaukitės tai daryti arba darykite kitaip. „Jei sieną pramušti bandėte vieną kartą, antrą, tai prieš įsibėgėdami dar stipriau apsidairykite: galbūt yra kitų būdų pasiekti numatytą tikslą“, – sako p. Baltrušaitis. Prisiminkime netolimus laikus, kai kas ketvirtį įmonės rezultatai tik gerėjo ir gerėjo, o metinis pelnas viršijo visus lūkesčius. Ką tada darydavo įmonės? Iškilmingai pristatydavo rezultatus, iššaudavo šampaną, dar premijas išsidalindavo. Ir eidavo dirbti toliau, siekti dar geresnių rezultatų. „Neteko girdėti, kad sėkmingai dirbanti įmonė sušauktų posėdį ir jame aiškiai, žingsnis po žingsnio, analizuotų, kas buvo daroma gerai, kad jiems taip sekasi. Bet kai rezultatai prasti, nesėkmės ir jų priežastys nagrinėjamos dieną naktį. Ir visai nepagalvojama, kad sėkmės veiksnys – mūsų pašonėje. Tereikia atsimerkti ir jį išnaudoti“, – nesėkmių analizės teoriją siūlo pamiršti konsultantai.

Šaltinis: dienraštis "Verslo žinios", 2009.02.05