Susitelkimo į sprendimus pagrindai

Yra kelios esminės prielaidos bei principai, kuriais pagrįstas į sprendimus sutelktas darbas:

• Pokyčiai vyksta nuolat: mūsų uždavinys – nustatyti ir plėtoti naudingus pokyčius.
• Nėra „vienintelio teisingo“ požiūrio: skirtingi požiūriai gali vienodai gerai atitikti tikrovę.
• Detalus „problemos“ supratimas paprastai mažai naudingas sprendimui pasiekti.
• Nei viena „problema“ nevyksta nuolat. Tiesiausias kelias sprendimo link – nustatyti kas vyksta kai problema nevyksta.
• Sprendimo požymiai yra priešais jus: jums tereikia juos pastebėti.
• Net ir nedideli pokyčiai teigiama linkme gali būti išplėtoti iki didžiulio efekto.
• Svarbu išlikti susitelkusiu į sprendimus, o ne forsuojančiu sprendimus.

Kai kurie iš šių principų iš pradžių gali stebinti. Pavyzdžiui, mintis, jog detalus problemos supratimas mažai naudingas siekiant sprendimo, prieštarauja šiuolaikiniam mastymui.

Tradiciškai, daugelyje sferų nemažai laiko bei pastangų skiriama problemų analizei, kas neretai leidžia pasiekti sėkmės. Programinės įrangos specialistui, tvarkant teksto parengimo ir spausdinimo programą, tenka analizuoti problemas, kad sutvarkytų programines klaidas. Mechanikas paprastai naudoja problemų sprendimo įgūdžius taisydamas mechanizmus.

Šiuolaikinės medicinos sėkmė didele dalimi paremta detaliu problemos analizavimo metodu, vadinamu diagnoze. Jeigu jums skauda koją, jūs juk tikitės, kad ją apžiūrėjęs gydytojas suras skausmo priežastį ir paskirs jums tinkamą gydymą: sugipsuos jei koja lūžusi, sutvarstys ir lieps ilsėtis jei jūs pasitempėte sausgyslę ir pan.

Tiesa pasakius, susitelkimas į problemas toks veiksmingas kai kuriose srityse, kad daugumai ekspertų jis tapo automatiniu pasirinkimu susidūrus su sudėtinga situacija. Jūs taip pat galite manyti, kad detalus problemos supratimas yra esminis elementas ieškant sprendimo. Kuo labiau jūs tuo tikras, tuo didesnė tikimybė, kad tapsite į problemas sutelkto mąstymo įkaitu.

Tačiau, nepaisant to, kad daugelyje sričių susitelkimas į problemas veiksmingas, jis mažiau naudingas, kai kalbama apie žmonių tarpusavio santykius. Sudėtingais tarpusavio ryšiais susiję elgesio, kalbos, bendravimo ir prasmių subtilybės reikalauja alternatyvaus priėjimo.

Maži pokyčiai – kokia čia ypatinga idėja?

Susitelkimas į sprendimus suteikia galimybę suplanuoti žingsnius progreso link, kurie tik minimaliai pakeis jūsų ir jūsų kolegų anksčiau pasirinktas veiklos kryptis ir būdus. Turima omenyje visiškas aiškumas dėl to, ko norite, paieškos to, kas jau veikia gerai ir skatinimas procesų, kurie palaiko ir stiprina šias teigiamas galias.

Theodore White‘as, paklaustas kokia jo manymu buvo stipriausia istorijos raidą nulėmusi jėga, atsakė - „Idėja“. Susitelkimas į sprendimus suteikia idėjų, galinčių padėti pasiekti ženklų progresą per trumpą laiką. Prasidėję psichiatrijos bei sveikatos priežiūros srityse, įgavę naujas formas švietimo ir organizacijų veikloje, šios idėjos keičia darbo su žmonėmis ir jų problemomis kryptį.

Priešingai 9 dešimtmety iškeltoms „didžiosioms idėjoms“, tokioms kaip verslo procesų pertvarkymas ir apimčių mažinimas, kurias lydėjo neigiami efektai ir žlugimas, Susitelkimas į sprendimus – tai galinga idėja apie mažus žingsnelius. Kad ir koks nedidelis būtų kiekvienas pradinis pokytis, šis metodas pagrįstas tokių nedidelių pokyčių kritinės masės efektu, t.y., maži pokyčiai sumuojasi ir galiausiai sukelia reikšmingą pokytį. 

Pripažindami sitematinę organizacijų bei tarpasmeninių santykių prigimtį, galime imtis nedidelių veiksmų, kurie vėliau nuvilnija tarp darbuotojų bei padalinių. Šis sisteminis požiūris išsivystė šalia NLP (neuro-lingvistinio programavimo) bei naujo mokslo – kompleksiškumo.

Toliau aprašytas realus pavyzdys iliustruoja kaip iššaukianti problema organizacijoje buvo išspręsta sumanių į sprendimus sutelktų klausimų pagalba.